XIX a. pabaigoje anglų inžinierius Viljamas Vaitlis po arklių traukiamu keleiviniu vagonu įmontavo ledų blokus. Nuo vagono ratų besisukantys ventiliatoriai į saloną pūtė ledo aštaldytą orą. Suprantama, tai dar nebuvo kondicionierius.
Oro kondicionieriaus atsiradimui įtakos turėjo Michaelio Faradėjaus 1820 metais pirmą kartą sumanyta šiuolaikinio oro kondicionieriaus koncepcija. Jis atrado, kad suspaustas ir suskystintas amoniakas gali atšaldyti orą, kai jam buvo leidžiama išgaruoti.
“Packard “buvo pirmasis automobilių gamintojas, naudojantis oro kondicionieriai savo automobiliuose. Šis įrenginys automobilyje buvo pritaikytas 1939 metais. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo užgesinti variklį ir uždėti dirželį ant kompresoriaus skriemulio. Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje ir žymiai sumažino vietos bagažui. Tačiau šis įtaisas leido gamintojams pareikšti: “Pamirškite karštį šią vasarą vieninteliame automobilyje pasaulyje su oro kondicionieriumi!” Ir tai buvo tiesa.
1957 metais Cadillac Eldorado Broughams tapo pirmuoju automobiliu, kuriame oro kondicionierius buvo standartinės įrangos dalis.
Pirmiausiai šaldomosiose mašinose buvo naudojamas amoniakas. Bet, nepaisant puikių termodinaminių savybių, jis pasirodė besąs labai nuodingas ir sprogstantis. Vietoj amoniako imti naudoti įvairiausi freonai – fluoro turintys angliavandenilių išvestiniai.
Freonas (CFC) yra organinis junginys , kurio sudėtyje yra tik anglies , chloro ir fluoro. Ši medžiaga savo savybėmis yra panaši į metaną ir etaną. Freonas yra chemiškai mažai aktyvus, nedegus, žemos virimo temperatros ir automobilių pramonėje naudojamas kaip šaldiklis.
2012m. BMW pristatė aplikacijas išmaniems telefonams, kurie leistų reguliuoti oro temperatūrą automobilio salone ir keisti kondicionieriaus parametrus.
Augant paklausai, galima įsigyti įvairių modelių oro kondicionierių skirtų transporto priemonėms. Aštrėjant aplinkosaugos klausimam rinkai buvo pristatyti saulės baterijomis kraunami bei nešiojami oro kondicionieriai.
Šiuo metu JAV apie 80% lengvųjų automobilių turi oro kondicionierius. Europoje šis procentas yra kur kas mažesnis, tačiau paskutiniais metais sparčiai didėja.
Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog automobilyje, kuriame temperatūra yra 27 laipsniai ir aukštesnė, vairuotojo reakcija yra 22 proc. lėtesnė nei tuomet, kai automobilio salone – 21 laipsnis.